Beveik kiekvienam iš mūsų buvo įkandusi vapsva, širšė ar bitė. Tai patirtis, kurios nesinori kartoti. Tik vienas ar du gyventojai iš tūkstančio yra alergiški šių vabzdžių nuodams, todėl daugeliui šių įkandimų sukeltas skausmas yra laikinas ir dažnai netrunka ilgai. Tačiau, kai mes kalbame apie kelis įkandimus, o kai kuriomis aplinkybėmis net apie kelis dešimtis, grėsmė mūsų sveikatai tampa labai didelė.

Vapsvos ir širšės gali būti rimta problema, ypač vėlai vasarą, kai prasideda maisto ieškojimas šiukšlėse ir kituose maisto šaltiniuose pastatų išorėje, o dažnai ir viduje. Svarbu, prieš pradedant kovoti su šiais vabzdžius, atskirti įvairių rūšių vapsvas ir širšės, nes jų keliamos problemos ir kontrolė skiriasi. Taip pat, be to laiko, kurį šie vabzdžiai praleidžia maitindamiesi žmonių siūlomais maisto šaltiniais, jos dar atlieka ir naudingus darbus, tokius kaip vabzdžių kenkėjų naikinimas arba, jei kalbame apie bites, kurios dažnai painiojamos su vapsvomis, žiedų apdulkinimas.

Vapsvų kolonijos yra labai mažos sezono pradžioje, tačiau sparčiai auga vasarą, nes vis daugiau vapsvų prisideda prie kolonijos vystymo. Iki vasaros pabaigos, kolonijose gali būti iki 3000 vapsvų (ir daugiau šiltesnio klimato šalyse). Kiekviena kolonija iki rudens pradžios užaugina kelias vaisingas moteriškos lyties vapsvas (Potencialias motinėles). Rudenį kolonijos yra apleidžiamos ir apvaisintos patelės išskrenda ieškoti saugios vietos žiemai. Likę nariai kolonijose žūsta su šaltu oru.

Daugiau info čia.

Vapsvų buvimą šalia pastebime sezono pabaigoje, kai kolonijos užauga. Jei apsigyvenusios kaimynystėje vapsvos nesukelia problemų, geriausias sprendimas yra laukti tol, kol lizdas rudenį bus apleistas. Neskubėkite jo ardyti, sulaukite vėlyvo rudens ar žiemos ir be jokio pavojaus pašalinkite jį.

Jei norite, kad jūsų kaimynystėje neapsigyventų vapsvos, ankstyvą pavasarį pašalinkite vietas, kur gali įsikurti vapsvos prieš kolonijoms įsitvirtinat. Tai daroma visų angų sandarinimo metodu, kai remiantis ankstesne patirtimi arba planuojant ateitį, užsandariname visas angas per kurias vapsvos galėtų patekti į tuščiavidures pastato vietas. Yra būtina apžiūrėti vaikų žaidimo aikšteles, nes jos dažnai yra labai patogios vapsvų kolonijų įsikūrimui.

Vapsvos reguliariai grįžta į vietas, kur maisto šaltiniai ir vanduo yra prieinami. Todėl svarbu užkirsti kelią vapsvoms lankytis jūsų teritorijoje pašalinant maisto (pvz. atviros šiukšlių dėžės, naminių gyvūnėlių ėdalas, išsipylusios ar išsiliejusius maisto medžiagos) ir vandens (pvz. vaikų baseinai, gyvūnėlių girdyklos) šaltinius, pastarieji ypač traukia vapsvas karšto ir sauso sezono metu.

Vapsvų kontrolė mechaniniais spąstais yra efektyvus būdas sezono pradžioje gegužės, birželio mėnesiais, kai vapsvos bando įsitvirtinti aplinkoje ir jų skaičius dar yra pakankamai mažas. Vapsvų lizdų kontrolei rekomenduojame samdyti profesionalus – nerizikuokite savo ir savo artimųjų sveikata! Jei jau nutarėte tai daryti savarankiškai, patariame tai daryti ankstyvą pavasarį, kai vapsvų kolonijos yra pakankamai mažos. Nerizikuokite savo sveikata kai vapsvų sezonas jau įpusėjo arba tiesiog palikite visus darbus profesionalams, kurie turi patirties ir reikalingą įrangą vapsvų naikinimui. Vapsvų kontrolę cheminėmis medžiagomis geriausiai vykdyti anksti ryte arba vėlai vakare, kai vapsvoms nėra lengva skristi ir didžioji dalis vapsvų yra sugrįžusi į lizdą. Naudokite apsauginius rūbus nuo vapsvų įkandimo ir chemijos. Jei savo namų aplinkoje aptikote vapsvų landą per kurią jos patenka į savo lizdą, niekada nebandykite užkimšti jos ar kitaip uždenkite landos, nes vapsvos būtinai ras išėjimą ir tai gali būti jūsų namų vidus!