Skruzdelės

Rudosios naminės skruzdėlės, kitaip vadinamos faraoninėmis skruzdėlėmis (Monomorium pharaonis) tai mažiausia Lietuvoje aptinkama skruzdė. Ji mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl gali gyventi ir vystytis tik šildomose patalpose. Dažnai jos telkiasi gyvenamuosiuose namuose, gydymo įstaigose, prekybos ir maitinimo įmonėse, poilsinėse, viešbučiuose.

Skruzdėlės gyvena didelėmis šeimomis – kolonijomis. Šeimą sudaro besparnės, dedančios kiaušinius patelės (motinėlės), skruzdėlės darbininkės, sparnuoti patinai bei kiaušiniai, lervos ir lėliukės. Darbininkės stato skruzdėlyną, renka maistą, maitina ir prižiūri jauniklius. Iš pradžių motinėlės turi sparnus, o po poravimosi juos numeta. Patelės deda balkšvus ovalius kiaušinius, iš kurių išsivysto baltos lervutės, vėliau virstančios lėliukėmis. Per savo gyvenimą patelė sudeda iki 400 kiaušinių. Patelės gyvena 4-12 mėnesių, o patinai – 3-5 savaites. Patelės ilgis – 3,5-5 mm, patinai 2,8-3,0 mm, skruzdės darbininkės – 1,7-2,3 mm. Pastarosios paprastai esti nuo gelsvai auksinės iki raudonos spalvos, patelių tamsus pilvelis, patinai – juodi, tamsiai rudi. Išoriškai faraoninės skruzdės labai panašios į miško ar sodo skruzdėles, tik gerokai smulkesnės.

Skruzdės darbininkės stato skruzdėlyną, maitina kolonijos narius, prižiūri lervutes, pernešdamos jas į vietas, kuriose bus nauji lizdai. Jų kelias nuo lizdo iki maisto šaltinio nėra tiesus, bet pastovus – juo nuolat vyksta judėjimas. Patinai ir patelės retai palieka lizdus. Faraoninių skruzdėlių šeimą gali sudaryti šimtai tūkstančių individų, per metus ją gali papildyti 25-30 tūkstančių skruzdžių.

Palankiose sąlygose kolonija gali suskilti ir sudaryti naujas: kelios motinėlės pasiima keletą darbininkių, kiaušinėlių, lėliukių ir išeina iš senos kolonijos ir įsikuria naujose vietose. Šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir greitai užima pastato patalpas, patekusios per mažiausius tarpus, o vasarą – ir per išorines sienas. Pamažu jos gali paplisti ne tik dideliame pastate, bet ir ištisuose namų kvartaluose. Joms ypač patinka drėgnesnės ir šiltesnės vietos.

Būstuose faraoninės skruzdėlės įsikuria tokiose vietose kaip stiklo blokuose, palangių kiaurynėse, tinko įtrūkiniuose, perdengimų ertmėse tarp aukštų, keramikos plytelių ertmėse, už grindjuosčių, po parketu, grindimis, linoleumu, įsikuria virtuvės balduose, produktų laikymo induose ir t.t. Žmogaus akys net tų plyšių ir nepastebi, todėl ten joms tinkamas prieglobstis gyventi. Be to, tai labai įkyrūs vabzdžiai: patekusios į miegamąsias vietas, skruzdėlės ropoja per miegančius žmones, trikdo jų poilsį.

Faraoninių skruzdėlių, apsigyvenusių patalpose, daugiausia būna tualetuose, voniose, šiukšlių kibiruose, maisto atliekose ir kitose nešvariose vietose. Iš ten skruzdėlės patenka ant stalų, telkiasi virtuvės spintelėse, stalčiuose, ropoja per indus, maistą. Šios skruzdėlės maisto ieškoti greitai keliauja iš vienų patalpų į kitas per sienose, grindyse esančius plyšius, pro vandens, dujų vamzdžius, ventiliacijos angas, elektros rozetes, apšildymo įrangos įvadus.

Faraoninės skruzdėlės maitinasi pačiu įvairiausiu maistu: mėsos, žuvies produktais, džemu, medumi, riešutų sviestu, sirupu, vaisių sultimis, kepiniais, riebalais, žuvusiais vabzdžiais ir net batų tepalu, be to, gali pragraužti skyles šilko, dirbtinio šilko ir gumos dirbiniuose. Darbininkės, pritrūkę maisto, maitinasi savo lervomis, lėliukėmis, vėliau kitomis kritusiomis skruzdėlėmis. Motinėlės be maisto gali išbūti kelis mėnesius. 

Ligoninėse šių skruzdėlių aptinkama gliukozės tirpale, net žaizdose, sandariose sterilių gaminių pakuotėse, gėrimuose, gėlių vazose, vandens ąsočiuose. Jas, ropinėjančias užterštais paviršiais, ypač vilioja žmogaus išskyros – kraujas, pūliai, seilės, šlapimas, skrepliai, todėl jos keliauja pas silpnus ligonius, naujagimius, lenda į ausis, drenus, žaizdas. Tokiu būdu mechaniškai jos gali pernešti įvairius patogeninius mikroorganizmus, tokius kaip stafilokoko, vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės sukėlėjus, o taip pat ir kitas bakterijas bei virusus, sukeliančius daugelį ligų. Manoma, kad ši naminių faraoninių rudųjų skruzdėlių rūšis perneša ir helmintų kiaušinėlius.

Įkandimas skausmingas žmogui, vėliau niežti, gali iššokti pūslelės. Daugiausia nukenčia vaikai.

Daug nepatogumų sukelia ir juodosios sodo skruzdėlės (Lasius niger) – 3-5 mm dydžio tamsiai rudi ar juodi vabzdžiai. Dažniausiai jos apsigyvena soduose, šiltnamiuose, prie namų, ypač smėlingose vietose, tarp šaligatvių plytelių, pamatų plyšiuose, o iš ten, ieškodamos maisto, skruzdėlės darbininkės skverbiasi į gyvenamąsias patalpas, ypač esančias pirmuosiuose aukštuose. Mėgsta saldumynus, susiburia ten, kur yra maisto, daro nemalonų psichologinį poveikį, be to, mechaniškai teršia maistą. Lietuvoje rūšinė šių skruzdėlių sudėtis nepakankamai ištirta, žinoma apie 40 rūšių, tačiau su žmogaus buitimi dažniausiai siejamos minėtosios dvi rūšys. Geluonis nėra būdingas visoms rūšims, bet visos skruzdėlės turi nuodų liauką, gaminančią skruzdžių rūgštį. Kontaktas su šia medžiaga žmogui sukelia odos niežulį, peršėjimą, net skausmą, pažeistoje vietoje gali iššokti pūslelių. Dažniausiai nuo skruzdžių nukenčia vaikai.

Skruzdėlės yra bendruomeniniai vabzdžiai ir gyvena didelėmis kolonijomis, kurias sudaro motinėlės (vaisingos) patelės, darbininkės (lytiškai nesubrendusios patelės) ir patinai (jie miršta po „vestuvinio skrydžio“). Tarpusavyje skruzdėlės bendrauja antenomis.

Pilna metarmofozė; kiaušiniai dedami pavasarį ir rudenį. Vystymasis nuo kiaušinių iki suaugėlių trunka apie 2 mėnesius. Skruzdės darbininkės gyvena 2-3 metus, motinėlės gyvena 15-20 metų.

 

nuorodosSusiję straipsniai ir nuorodos: