Dažnai tenka išgirsti žmones klausiant:

  • Kas galėjo mane namuose sukandžioti?
  • Kas mane pastoviai kandžioja?
  • Aš gyvenu tvarkinguose namuose – pas mane nėra jokių gyvių, bet mano  vaikas pastoviai sukandžiotas!
  • Mano šuniukas/kačiukas turi blusų. Ar gali šuns/katės blusa kąsti žmogui?
  • Kodėl mūsų namuose sukandžiotas būna tik sūnus?
  • Koks tai nieštintis bėrimas?
  • Kam aš alergiška?
    ir taip toliau.

Gaila, kad dažnai naminių parazitų įkandimai painiojami su alergijomis, bėrimais, vėjaraupiais, dilgelyne ir pan. Dažnai varstomos daktarų durys nė neįtariant, kad pavojai slypi mūsų pačių namuose. Ir, deja, labiausiai nuo parazitų nukenčia mūsų brangiausieji – vaikai.

Kada reikėtų sunerimti?

Jeigu mus vargina pavieniai, kasdieną nesikartojantys įkandimai, ypač vasarą, kada pilna uodų – nerimauti nėra ko. Tačiau jei įkandimai kartojasi kasdien ir kasdieną atsiranda vis naujų guzų – jau reikėtų aiškintis, kieno tai įkandimai. Susirūpinti reikėtų net ir tada, kai iš visos šeimos kandžiojamas yra tik vienas asmuo, taip pat, jei uodų sezonas jau pasibaigęs, arba tikrai žinome, kad jie nepatenka į mūsų namus, o mus vistiek kažkas kandžioja.

Kas namuose gali kandžiotis?

Deja teks Jus nustebinti, kad šiame saugumo slėnyje – namuose mus kandžioti gali daugybė parazitų. Pirmiausia reikėtų surinkti įtariamuosius – apsidairyti ar negyvena su mumis kokie nors parazitai, kurių grėsmės mes niekada neižvelgėme, o toliau pateiksime kaip atpažinti įkandimus:

Uodų įkandimai – šio vabzdžio įkandimą kone visi esame patyrę ir puikiai pažįstame. Įkandimai galimi uodų sezono metu (nuo pavasario iki rudens). Įkandimą dažnai pastebime, nes jo metu jaučiamas skausmas. Įkandimai naktį lydi neapklotas kūno vietas – veidą, rankas, iškištą iš po kaldros koją. Kartais sukelia alergines reakcijas.

Blusų įkandimai: Blusos įkandimas taip pat dažnai jaučiamas kaip staigiai nuveriantis skausmas – įdūrimas. Jautresnis žmogus dažnai net jaučia po drabužiais judančią, šokinėjančią blusą. Kanda įvairiu paros metu. Įkandimas daugeliu atveju silpnesnis nei uodo, tačiau kartais išsivysto stiprios alerginės reakcijos. Įkandimo vietoje atsiranda niežtintis, apie 1 cm diametro paraudimas, kuris išsilaiko keletą dienų. Dažniausiai tai būna pavieniai įkandimai, bet pasitaiko, kad blusa kanda kelis kartus šalimais. Jei naminis gyvūnėlis turi blusų ir jus arba vieną šeimos narį kažkas kandžioja – beveik neabejokite kad jus puola tie patys parazitai!

Blakių įkandimai: Blakės aktyvios ir kanda tik naktį. Kąsdamos blakės į žaizdelę suleidžia seilių, turinčių skausmą malšinančių savybių (nejautra nuo 5 iki 12 minučių), todėl miegantis žmogus nepabunda. Įkandimai dažniausiai pastebimi iš ryto – tai niežtintys raudoni gumbai. Pagrindinis skiriamasis bluožas – dažniausiai būna keli vienas šalia kito naujai iš po nakties atsiradę į uodo įkandimus panašūs gumbai.

Utėlių įkandimai: visų pirma reikia išskirti tris aktualias mūsų krašte rūšis – tai galvinė žmoginė utėlė, rūbų utėlė ir kirkšninė utėlė:

Galvinės žmoginės utėlės įkandimai – medicinoje tai traktuojama kaip liga – pedikuliozė, arba utelių turėjimas. Gyvena, taigi ir įkandimai būna plaukuotose kūno vietose, dažniausiai galvoje. Įkandus utėlei niežti, oda nukasoma, į nukasytas vietas gali patekti išorinė infekcija, vystytis odos pūlinės ligos, gali sukelti alergines reakcijas, suragėti oda. Pagrindiniai simptomai ir skiriamieji bruožai – galvos niežulys, glindos (utėlės kiaušinėliai), raudonos ar melsvos dėmės ant odos, šašai, pūlingos žaizdos, sunkesniais atvejais padidėję limfmazgiai. Galvinės utėlės dažniausiai apsigyvena pakaušio ir smilkinių srityse – praskyrus plaukus jas galima pastebėti.

Rūbų utėlės įkandimaišių utėlių įkandimo vietose lieka raudonų dėmių. Praėjus kelioms valandoms po įkandimo pradeda smarkiai niežėti, oda nukasoma ir gali prasidėti antrinė bakterinė infekcija, įkandimai gali sukelti odos pigmentacijos pakitimus.
Dažniausiai nakties metu jos nuropoja ant žmogaus odos maitintis, kadangi gyvena atokiau nuo žmogaus kūno. Galima rasti stambias glindas (0,9-1,0 mm ilgio utėlių kiaušinėlius) prilipinintus prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą.

Kirkšninės utėlės įkandimaisukelia silpną niežėjimą ir beveik nenukasomi. Utėlių įkandimo vietose būna nago dydžio melsvų dėmelių. Įkandimai aptinkami jų gyvenamose plaukuotose vietose (išskyrus galvą) – gaktoje, tarpukojyje, barzdoje, kartais antakiuose, blakstienose, pažastyse, krūtinėje ir ant pilvo. Jei kirkšninių utėlių yra blakstienose, išilgai voko krašto gali būti melsvai rausvos juostos.

Faraoninių skruzdėlių įkandimai – retesnis, tačiau pasitaikantis reiškinys. Daugiausia nukenčia vaikai ir ligoniai. Įkandimai skausmingi žmogui, vėliau niežti, gali iššokti pūslelės. Faraonines skruzdėles ypač vilioja žmogaus išskyros – kraujas, pūliai, seilės, šlapimas, skrepliai, todėl jos keliauja pas silpnus ligonius, naujagimius, lenda į ausis, drenus, žaizdas.

Tarakonų įkandimai – praktikoje yra pasitaikę tarakonų įkandimų žmonėms, tačiau tai reti atvejai. Yra pasitaikę įkandimų, kai tarakoną, esantį ant žmogaus odos bandoma sužeisti, užmušti, tačiau dažniausiai tarakonai gali įkąsti žmogui miegant naktį, taip pat tai atsitinka tada, kai nerasdami kito lengvo maisto šaltinio, tarakonai naktį ant miegančio žmogaus ieško maisto ir, radę maisto likučių ant miegančio žmogaus burnos, ar tarp pirštų, valgydami netyčia įkanda. Dažniausiai nuo tarakonų nukenčia vaikai, nes jų oda yra plonesnė ir, kaip praktika rodo, jie yra labiau linkę palikti trupinių nuo savo pirštų aplink burną. Taip pat neradę vandens šaltinio tarakonai gali ieškoti drėgmės aplink akis ar nosį.

Parengė UAB “Dezinfekcijos paslaugos” specialistai.

ARBA

Archyvai