Kraujasiurbės erkės priklauso Ixodidae šeimai, todėl dar vadinamos iksodinėmis erkėmis. Tai yra nariuotakojai, priklausantys voragyvių klasei.
Kūną sudaro straubliukas, pilvelis ir 4 poros vaikštomųjų galūnių. Visos vikštomosios galūnės pasibaigia kibiais nageliais. Pirmojoje vaikštomųjų galūnių poroje randasi jutimo organai; šis porinis organas vadinasi Helerio aparatas – juo erkė orientuojasi erdvėje bei pajunta besiartinančią auką. Erkės neturi regos organų, todėl auką atpažįsta iš kvapo, skleidžiamos šilumos, kūno drėgnumo bei vibracijų. Patekusi ant odos, erkė stengiasi pradrėksti vietą, kurioje gausu kraujagyslių. Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suvilgo žaizdą savomis seilėmis, kuriose yra nuskausminančių, kraujo krešėjimą stabdančių bei „cementinį kamštį“ formuojančių medžiagų. Įsisiurbimas neskausmingas. Siurbimo metu kraujo perviršis grąžinamas atgal į žaizdą. Maitinimasis (hematofagija) trunka nuo 10 minučių iki 2 valandų. Prisisiurbusi kraujo erkė padidėja apie 200 kartų.Erkė

Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai aptinkamos tankiuose lapuočių jaunuolynuose, miškų proskynose, krūmynuose bei aukštoje žolėje. Suaugusi erkė gali įkopti į 1,5 metro aukštį. Aukos tyko maždaug 10 – 20 cm. aukštyje virš žemės. Lietuvoje erkės aktyvios maždaug nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos, bet esant šiltai žiemai sezonas gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, reikalinga erkės aktyvumui, yra apie +5⁰C. Didelių atstumų įveikti nepajėgia, vidutiniškai nuropoja apie 1 metrą. Išplisti padeda šiltakraujai maitintojai – paukščiai, žinduoliai, taip pat žmonės.

Vystymosi eigoje erkė praeina šias vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva (3 poros vaikštomųjų galūnių), nimfa (4 poros vaikštomųjų galūnių) ir suaugėlis (4 poros v. g.). Viena patelė per gyvenimą padeda apie 3000 kiaušinėlių. Erkės vystymosi ciklui būdinga šeimininkų (platintojų, kurių krauju minta) kaita. Gali būti nuo 1 iki 3 šeimininkų. Šeimininkais gali būti graužikai, kiškiai, elniai, stirnos, lapės, šunys, katės, paukščiai. Jaunos išsiritusios erkės daugiausiai parazituoja smulkius žinduolius, ypatingai graužikus. Paaugusių erkių šeimininku neretai tampa ir žmogus. Erkės yra daugelio bakterinių bei virusinių ligų sukėlėjos. Jos sukelia erkinį encefalitą, Laimo ligą (boreliozę), anaplazmozę (erlichiozę), tuliaremiją, babeziozę.

Daugiau apie erkių kontrolės ir naikinimo paslaugas žiūrėkite čia.

lt_LTLithuanian