Javinė muselė (lot. Thaumatomyia notata) yra jau senai žinoma (nuo XVIII a.) kaip masiškai puolanti namus. Šios muselės yra sutinkamos daugelyje pasaulio vietų, išskyrus šaltesnes platumas. Priklausomai nuo platumos, javinės muselės per metus išvysto 3-4 kartas. Jos yra apie 2-3 mm ilgio, kūnelis yra geltonai ir juodai dryžuotas, sparneliai permatomi.
Kojos yra rudai gelsvos. Jos gyvena nuo 4 iki 6 mėnesių. Suaugusios muselės maitinasi saldžiu skysčiu (pvž. gėlių nektaru). Lervos yra plėšrios ir gyvena šalia augalų šaknų (dažniausiai žolės), misdamos amarais.
Nuo liepos mėnesio galo iki pat gruodžio, priklausomai nuo platumos, šios muselės spiečiais apspinta žmonių namus. Milžiniški vabzdžių skaičiai dažniausiai atsiranda viršutiniuose pastatų aukštuose, kurie yra netoli parkų ar didelių pievų, kuriuose vystosi jų lervos. Verta paminėti, kad dėl kol kas nežinomų priežasčių, šios muselės yra linkusios lankytis tuose pačiuose pastatuose 2-3 metus iš eilės, tačiau ne kiekvienais metais. Manoma, kad patinai palieka specialų feromoną ant sienų ar lubų, kuris lieka ir ateinančiais metais, taip traukdamas pateles. Pagrindinis jų tikslas užpuolant yra peržiemoti.
Namuose muselės yra pasyvios ir dažniausiai tiesiog sėdi ant lubų. Jų skaičius viename objekte gali siekti iki keliasdešimt milijonų. Tiek patelės, tiek patinai, stebimi rudens metu turi padidėjusius pilvelius, kurie yra pripildyti riebalų. Šių muselių būvimo pagrindinė priežastis yra drėgmė. Padidėjus namo temperatūrai (pastačius šildytuvą ar nuolat kūrenant krosnį), muselės negali užmigti žiemos miegu ir žūna po 10-14 dienų, manoma, kad dėl drėgmės trūkumo. Muselės sėkmingai praleidžia žiemą naturaliose užuovėjose, kaminuose, tarpuose, paukščių lizduose ir gali ištverti šalčius iki -30oC.