Kamanės (Bombus terrestris) – tai stambios ir labai plaukuotos bitės, neretai sutinkamos laukuose ar darže. Kūno spalva įvairi – nuo pilkų atspalvių iki ryškiai geltonos su juodais stripeliais.
Kai kurios kamanės negelia, nes neturi geluonies ir yra nykstančios !!!! Ūkininkai labai mėgsta šias bites, nes jos padeda apvaisint daugelį augalų darže, taip pagerindamos derlių ir neatnešdamos jokių nuostolių.
Faktai apie kamanes
* Kamanės gyvena mažuose lizduose, todėl niekad neišvysite jų spiečiaus. Jei darže pamatote 1 ar 2 lizdus – nenaikinkite, jos žalos nepadarys.
* Kamanės negamina medaus – tik labai mažą kiekį išmaitinti jauniklius.
* Kai kurios kamanės neturi geluonies. Nors vasaros viduryje jų gali pagausėti, tačiau tuo metu gimusios kamanės neturi geluonies, todėl nėra reikalo jų bijoti.
* Kamanės yra žymiai mažiau agresyvios už kitas bičių rūšis. Jos nepuls žmogaus, nebent jų gyvybei grėstų pavojus. Nemojuokite rankomis gindamiesi nuo kamanių, kai jos supras kad jūs neesate gėlė, ramiai nukris toliau.
* Kamanės nepraranda savo geluonies po įgėlimo ir nemiršta, kaip, kad medų nešančios bitės.
* Saugokite kamanes savo sode, nes jos padės jums apvaisinti augalus, vaisius, daržoves.
Kamanių gyvenimo ciklas
Kiekvieną rudenį kai prasideda pirmieji šalčiai, apvaisintos jaunos karalienės ieško kur galėtų pasislėpti žiemą. Jei kada sutiksite mieguistą kamanę po lapais ar dar kur nors, nežalokite jos, ji nemiršta, o miega žiemos miegu. Padėkite ją ten kur radote ir uždenkite lapais.
Pirmosiomis šiltesnėmis pavasario dienomis galite išvysti skraidančias kamanes aplink augalų žiedus. Šios lėtos didelės kamanės ieško nektaro, kad galėtų pasigaminti šiek tiek medaus ir išmaitinti jaunas kamanes.
Karalienės pavasarį ieško tinkamos vietos lizdui. Yra virš 200 bičių rūšių, todėl jų lizdų vietos skiriasi. Dažniausiai lizdus formuoja prie lapų krūvos, senose pelių landose, vėsioje tamsioje vietoje, po akmenimis, medinėmis grindimis. Kadangi jos negyvena didelėmis kolonijomis, tai lizdas gali siekti tik iki pusės greifrukto dydžio.
Karalienė pradeda formuoti naują lizdą iš žiedadulkių ir lipnios medžiagos, kur vėliau sudeda kelis (~6) kiaušinėlius. Kai jie išsirita, maitinasi savo koriu, kuris yra nuolat papildomas karalienės. Galiausiai jaunos lervos išsirita ir tampa darbininkėmis.
Kai tik darbininkės nusisausina savo sparnus, ilgai nelaukdamos kimba į darbą siekdamos padėti tolimesnėms kolonijos kartoms ir karalienei. Karalienė ir toliau deda kiaušinėlius, tačiau jai reikia jau daugiau maisto medžiagų, kurias jai parūpina darbininkės. Ji visą laiką būna lizde. Toks veiksmas tęsiasi pavasarį ir vasarą, kol kolonija pasiekia tinkamą populiaciją. Tuo metu karalienės dedami kiaušinėliai jau taps kitų metų karalienėmis, kurios kurs savo atskiras kolonijas, patinėliais, kurie gyvens laisvai ir jų vienintelis tikslas bus susiporuoti.
Atėjus pirmiems šalčiams senoji karalienė, jos darbininkės ir patinai išmirs. Išliks tik naujai susiporavusios karalienės, kurios miegos žiemos miegu ir pradės sekantį kartos ciklą pavasarį.