Utelės

Utėlės (lot. Phthiraptera, angl. Lice, vok. Tierläuse) – vabzdžių (Insecta) klasės būrys, kuriam priklauso žmonių ir gyvulių ektoparazitai, mintantys krauju, oda, ir platinantys infekcines ligas. Vabzdžiai smulkūs, besparniai, plokšti. Kūno spalva nepastovi, nes per kutikulą persišviečia į žarnyną įčiulptas kraujas, kuris, priklausomai nuo suvirškinimo laipsnio, būna vienokio ar kitokio atspalvio. Galva siauresnė už krūtinę ir nuo jos atskirta kaklu. Krūtinės segmentai susilieję į krūvą. Burnos organai duriamieji. Kojos trumpos, tvirtos, čiumpiamosios. Pilvelis platesnis už krūtinę. Kūnas apaugęs šereliais ir plaukeliais.

Utėlės skirstomos į 4 pobūrius: Anoplura, Rhyncophthirina, Ischnocera, Amblycera. Paskutiniai trys pobūriai kartais laikomi vienu pobūriu – pūkagraužiais (Mallophaga).

Lietuvoje paplitusios dvi šemos:

  • žmoginės utėlės(Pediculidae) ir

  • gyvulinės utėlės(Linognathidae).

Iš žmoginių utėlių žinomos:

  • galvinė(Pediculus humanus capitis),

  • drabužinė (Pediculus humanus humanus arba Pediculus humanus Corporis),

  • gaktinė utėlė(Pthirus humanus pubis),

iš gyvulinių:

  • kiaulinė (Haematopinus suis),

  • šuninė,

  • avinė,

  • galvijinė utėlė.

Pedikuliozė (utėlių turėjimas) senesnė už daugelį kitų ligų.

Galvinė žmoginė utėlė(lot. Pediculus humanus capitis) –utėlių (Anoplura) būrio vabzdys. Kūnas pilkos spalvos, šonuose su giliais įlinkimais. Galva su trumpais ir storais ūseliais. Patinas 2-3 mm, patelė – 3-4 mm ilgio. Patino užpakalinis kūno galas apvalus, patelės – dvišakas. Šios utėlės turi akisir vengia šviesos, regėjimas prastas, skiria tik šviesą nuo tamsos (daugelis kitų Anoplurabūrio vabzdžių akių neturi).

Gyvena plaukuotose kūno vietose, dažniausiai galvoje. Gyvenimo trukmė – 27-38 dienos.

Maitinasi žmogaus krauju. Gali parą (kartais keletą) badauti.

Galvinės utėlės kiaušiniai vadinami glindomis. Subrendęs kiaušinis kiaušintakiu patenka į neporinį kanalą. Iš glindos priekinės dalies antplauko išsiskiria lipni medžiaga, pritvirtinanti ją prie plauko. Galvinės utėlės patelė per gyvenimą padeda iki 100-300 glindų (6-8 per dieną), kurios vystosi 2-3 savaites, o nepalankiomis sąlygomis ir ilgiau.

Iš kiaušinio (glindos) išsirita nimfa (lerva), kuri neriasi 3 kartus, kol tampa suaugusia. Išsiritusi lerva turi pasimaitinti per 24 valandas.

Dėl įvairių priežasčių žuvę kiaušiniai gali likti prikibę iki šešių mėnesių.

Įkandimai gali sukelti alergines reakcijas, suragėti oda, kasantis įkąstas vietas, į galvos odą gali patekti išorinė infekcija. Patina ligas, tiesa, rečiau nei drabužinės utelės.

Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali! Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai taip vadinamu „galva – galva“ keliu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, ypač vaikų kolektyvuose, darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalinamasi utėlėtumu sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėtimas įvyks).

Galvinė utėlė genetiškai artima rūbų utėlei (Pediculus humanus humanus) ir laboratorijos sąlygomis su ja kryžminasi. Tačiau šios rūšys užima skirtingas nišas (rūbų utėlė prisitaikiusi pritvirtinti kiaušinius prie drabužių). Rūbų utėlė yra grįžtamosios šiltinės sukėlėjų pernešėja.

Rūbų utėlė (lot. Pediculus humanus humanus Pediculus humanus Corporis) – panaši į galvinę utėlę, tik šiek tiek didesnė. Ji yra 2-4 mm dydžio, pilkšvos spalvos, ir skirtingai nei galvinė ar gaktos srities utėlės, gyvena atokiau nuo žmogaus kūno. Drabužinės utėlės mėgsta žemesnę nei žmogaus kūno temperatūrą ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, siūlėse. Patelės padeda 10-15 kiaušinių per dieną, suaugusios gyvena apie 20 dienų. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Glindos stambios, 0,9-1,0 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 7-10 dienų, subręsta per 9 dienas.

Dažniausiai nakties metu jos nuropoja ant žmogaus odos maitintis. Maitindamosios žmogaus krauju, drabužinės utėlės platina daug žmogui pavojingų ligų sukėlėjų, sukeldamos endokarditą, epideminę šiltinę, recidyvinę šiltinę arba Brill‘o ligą, Volynės ir grįžtamąją karštliges. Įkandimai gali sukelti odos pigmentacijos pakitimus. Drabužinės utėlės plinta per užkrėstus drabužius. Dažniausiai serga benamiai, skurstantys žmonės, asmenys karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis.

Kirkšninė utėlė (lot. Phthirus pubis) – daug mažesnė už žmoginę. Jos kūnas platus, patino – 1 mm, patelės – 1,5 mm. Galva ilga. Kūne neryškiai išsiskiria krūtinė ir pilvelis. Juda ropodamos šonu. Odoje, siurbiant kirkšninei utėlei, atsiranda melsvos dėmės, nes jos seilės suardo (suskaido) hemoglobiną.

Kirkšninė utėlė jokių ligų neplatina, ji apsigyvena plaukais apaugusiose kūno (išskyrus galvą) dalyse: dažniausiai kirkšnyje, pažastyje, kartais barzdoje bei antakiuose.Užsikrečiama lytinių santykių metu arba naudojantis bendrais rankšluosčiais, patalyne.

lt_LTLithuanian