Kinivarpa

Kinivarpa  kaip atpažinti problemą ir ką daryti?

Kinivarpa (Anobium punctatum): kaip atpažinti problemą ir ką daryti, jei girdite
garsus medinėse konstrukcijose
Kinivarpa (Anobium punctatum) – tai medieną ardantis vabzdys, dažnai aptinkamas
mediniuose namuose, balduose ir kituose medžio gaminiuose. Suaugusios kinivarpos yra
nedidelės, pailgo kūno, rudos spalvos, apie 3–5 mm ilgio, tačiau didžiausią žalą daro ne
jos pačios, o lervos.
Kinivarpų lervos gyvena medienos viduje ir ilgą laiką graužia tunelius, silpnindamos:
 laikančiąsias konstrukcijas,
 sijas ir perdangas,
 karkaso elementus,
 kitus svarbius medinius paviršius.
Ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį pastato konstrukciniam patikimumui ir
ilgaamžiškumui.
Svarbu pabrėžti, kad kinivarpų atsiradimas nepriklauso tik nuo medienos amžiaus ar
kokybės – nuo jų nėra visiškai apsaugoti net ir kruopščiai prižiūrimi, naujesni mediniai
namai.

Kaip suprasti, kad name gali būti kinivarpos?
Vienas dažniausių pirmųjų signalų – girdimi garsai medienoje, nors vizualiai jokių
pažeidimų dar nematyti. Tokie garsai dažnai apibūdinami kaip:
 krapštimas,
 tylus traškesys,
 spragsėjimas,
 garsas, primenantis kartono ar medžio braižymą.
Šie garsai rodo, kad medienos viduje gali vykti aktyvus procesas, net jei:
 apdaila uždengta,
 skylučių dar nesimato,
 medienos dulkių paviršiuje nėra.
Tokiais atvejais situacijos ignoruoti nereikėtų.

Ką daryti nustačius galimą kinivarpų problemą?

Toliau pateikiami pagrindiniai žingsniai, kuriais rekomenduojama vadovautis.

1 žingsnis – nustatyti židinį (jei matosi ir jei nesimato)
Pirmasis ir svarbiausias etapas – židinio lokalizavimas.
Jei pažeidimai matomi:
 matomos apvalios skylutės medienoje,
 byra smulkios medienos dulkės,
 pastebimi akivaizdūs pažeidimai sijose ar lentose,
židinys laikomas nustatytu.
Jei pažeidimų nematyti:
 vertinama, kur garsas girdisi stipriausiai,
 tikrinamos tipinės vietos: šviestuvų angos, laidų pravedimai, ventiliacijos zonos,
palėpės ar apdailos jungtys,
 esant galimybei, naudojami zondai ar endoskopinės kameros, leidžiančios pasiekti
medieną minimaliai ardant apdailą.
Kuo tiksliau nustatomas židinys, tuo efektyvesnis ir ekonomiškesnis bus sprendimas.

2 žingsnis – įvertinti, ar yra šviežio judėjimo
Labai svarbu atskirti, ar problema yra šiuo metu labai aktyvi, ar tai naujas, dar be aiškių
ženklų procesas.
Aktyvų kinivarpų judėjimą rodo:
 girdimi garsai,
 šviežios skylutės su švariais kraštais,
 nuolat atsinaujinantis ir matomas medienos drožlių sankaupos.
Neaktyvų atvejį rodo:
 skylučių dar nesimato,
 medienos drožlių nebuvimas,
 labai retas garsų buvimas.
Šis įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamiausią kontrolės metodą.

3 žingsnis – lokalus apdorojimas (jeigu tai įmanoma)
Jeigu židinys aiškus, o mediena pasiekiama, galima taikyti lokalų apdorojimą:
 insekticidų įpurškimą tiesiai į skylutes,
 konkrečių sijų ar medinių paviršių apdorojimą.
Tokiu atveju nebūtina apdoroti viso pastato – pakanka apsaugoti tik pažeistas ar
rizikingas konstrukcijas. Tai dažnai yra efektyvus, mažiau invazinis ir ekonomiškai
pagrįstas sprendimas.

4 žingsnis – viso pastato fumigacija
Fumigacija svarstoma tada, kai:
 židinys neaiškus arba jų yra keli,
 mediena nepasiekiama be ardymo,
 pažeidimai yra giliai konstrukcijose,
 lokalus apdorojimas negali užtikrinti rezultato.
Fumigacijos metu:
 hermetizuojamas visas pastatas,
 dujos pasklinda po visą pastato tūrį,
 sunaikinami visi kinivarpų vystymosi etapai medienos viduje.
Tai sudėtingas, bet patikimiausias sprendimas sudėtingais atvejais.

5 žingsnis – prevencija, kad problema neatsinaujintų
Net ir sėkmingai pašalinus kinivarpas, prevencija yra būtina, kad problema
nepasikartotų.
Minimalus prevencijos variantas:
 apdoroti medieną ir konstrukcinius elementus, kurie gali nukentėti ateityje,
 ypatingą dėmesį skirti sijoms, karkaso dalims, palėpės konstrukcijoms.
Jei lokalios prevencijos nepakanka:
 būtina nustatyti galimus kinivarpų patekimo kelius,
 pašalinti plyšius, tarpus, neapsaugotą medieną.
Jei patekimo kelių pašalinti nepavyksta:

 taikomas sezoninis apdorojimas insekticidais nuo pavasario iki vėlyvo rudens,
 ypatingą dėmesį skiriant vietoms šalia medinių paviršių.
Jeigu pastatas yra visiškai medinis, gali būti reikalingas viso namo apdorojimas.

Išvada
Jeigu girdite garsus medinėse konstrukcijose, bet nematote akivaizdžių pažeidimų, tai gali
būti ankstyvas kinivarpų užkrėtimo požymis. Laiku nustatytas židinys, tinkamai parinktas
apdorojimo būdas ir nuosekli prevencija leidžia:
 apsaugoti pastato konstrukcijas,
 išvengti didesnių pažeidimų,
 sumažinti ilgalaikes išlaidas.

Informacija paruošta UAB ‘”Dezinfekcijos paslaugos” kolektyvo

ARBA